Į titulinį — Febė — buhalterinė apskaita, finansinės paslaugos, valdymo sprendimai, analitinės ataskaitos, verslo optimizavimas

• Verslo reorganizavimas
• Įmonių įsigijimai ir susiliejimai
• Verslo perdavimas
• Verslo pardavimas
• Bankroto teigiami ir neigiami aspektai

Verslo reorganizavimas

Ruošiame įmonių reorganizavimo projektus, konsultuojame reorganizavimo eigos klausimais ir padedame organizuoti visą reorganizavimo procesą integruojant teisinius ir finansinius aspektus remiantis LR Valstybės įstatymais bei kitais norminiais raštais.

Akcininkų pageidavimu bešališkai atstovaujame akcininkų valdybose bei akcininkų susirinkimuose sprendžiant įvairius klausimus.

Įmonių įsigijimai ir susiliejimai

Įmonių įsigijimai ir susiliejimai - vienas iš galimų tokios apsaugos būdų, kai įmonės įsigijimas ar susijungimas suvokiamas per tam tikros kontrolės kitoje ar bendroje įmonėje įsigijimą ir naudą per sinergijos efektą, masto ekonomiją, kaštų mažinimą ir pan. Nors kol kas Europoje dominuoja verslo perdavimas šeimos nariams, vis labiau didėja ir perdavimo trečiosioms šalims apimtys. Todėl yra labai svarbu suvokti pirkėjo ir pardavėjo poreikius bei padėti jiems susitikti. Pagrindinės priežastys, kurios skatina verslininkus dalyvauti verslo perdavimo sandoriuose, yra jų nauda ir kartais vienintelė galimybė realizuoti įmonės strateginius tikslus. Šiuose sandoriuose dalyvauja tiek fiziniai asmenys, tiek ir stambios kompanijos bei smulkus ir vidutinis verslas. Verslo pardavėjus dažnai motyvuoja tai, kad tai vienintelis būdas pakeisti veiklos sritį ir tuo pačiu atgauti įdėtas investicijas. Tuo tarpu verslininkai, įsigyjantys kitas įmones, mato realią naudą iš galimo sinergijos efekto, t.y. galimybės veikti efektyviau nei veikiant kiekvienai įmonei atskirai. Didžiulis efektas taip pat pasireiškia per horizontalią įmonių integraciją — konkuruojančių įmonių susijungimą, ar per vertikalią integraciją — susijungimus tarp įmonės ir jos pagrindinių tiekėjų arba įmonės ir jos reikšmingiausių klientų. Šie sandoriai ne tik leidžia įmonėms pasiekti greitą augimą bei masto ekonomiją, bet ir sutaupyti reikšmingą dalį kaštų, pasidalinti vadovavimo įgūdžiais bei viena kitos turimais privalumais rinkoje. Tuo pačiu įmonių pirkimo — pardavimo sandoriai rinkoje mažina konkurenciją, kadangi besijungdamos įmonės mažina rinkos dalyvių skaičių. Taigi verslo perdavimo sandoriai turi tiek teigiamų, tiek ir neigiamų bruožų, o kurie jų dominuos — priklauso nuo pačių įmonių, priimančių sprendimą dalyvauti tokiuose sandoriuose.

Verslo perdavimas

Verslo perdavimas – tai verslo pardavimo / įsigijimo procesas, kurio metu vienas verslas jungiasi su kitu ar įsigyja kitą verslą. Šiuo metu vis labiau pastebimas sandorių didėjimas privačiame sektoriuje, t.y. veikiančias įmones perka jų konkurentai, partneriai, užsienio strateginiai ir finansiniai investuotojai. Vis daugiau verslų yra plėtojami su tikslu vėliau juos sėkmingai realizuoti ir atsiimti norimą investicijų grąžą. Įprastai įmonių įsigijimai ir susijungimai padažnėja esant teigiamoms ekonomikos ar tam tikros ūkio šakos plėtros prognozėms. Tikėjimas, kad ateityje bus geriau yra vienas pagrindinių tokių sandorių varomųjų jėgų. Dar vienas svarbus įmonių įsigijimus ir susijungimus skatinantis veiksnys yra finansų rinkos plėtra. Finansinių instrumentų pasiūla ir kaštai taip pat daro ženklią įtaką tokio pobūdžio sandoriams. Be abejo, sunku įsigyti verslą vien tik savomis lėšomis, tačiau dar sunkiau, kai skolinto kapitalo kaina yra aukšta, o visokeriopi apribojimai bei suvaržymai iš skolintojo pusės yra itin dideli. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare ir jos rinkai susiliejus su kitų ES narių rinkomis, konkurencija po truputį tampa tarptautinė, todėl Lietuvos verslas yra priverstas konkuruoti ne tik su vietinėje (Lietuvos) rinkoje veikiančiais ūkio subjektais, bet ir su kitų šalių tą pačią prekę ar paslaugą siūlančiais konkurentais. Vis daugiau užsienio įmonių renkasi investuoti į Lietuvos rinką kaip į dalį esamos didelės ES rinkos. Tuo tarpu ateiti į rinką visuomet yra greičiau įsigyjant jau joje veikiančius žaidėjus, nei pradedant verslą nuo pradžių. O Lietuvos verslininkams tai reiškia dar stipresnę konkurenciją ir poreikį apsisaugoti nuo jos.

Verslo pardavimas

Verslo pardavimas gali būti siejamas su daugybe priežasčių, tiek ekonominių, tiek ir asmeninių, tačiau kaip pagrindines verslo pardavimo priežastis galima įvardinti šias:

• Veiklos srities keitimas;
• Pasitraukimas iš verslo;
• Investicijų atgavimas;
• Arši konkurencija rinkoje.

Verslą ar jo dalį parduoda tokie akcininkai, kurie planuoja keisti veiklos profilį ar orientuotis tik į strateginius veiklos centrus, taip pat tuo atveju, jei turimos nestrateginės įmonės neuždirba pakankamai pelno ir neatneša reikalingos investicijų grąžos.

Verslas taip pat gali būti parduodamas ir dėl to, jog esant vieninteliam jo savininkui, nėra įpėdinio, kuris galėtų perimti ir toliau plėtoti verslą arba esami savininkai tiesiog nori pasitraukti iš veiklos, realizuodami sukauptą kapitalą. Investicijų atgavimas paprastai yra verslo pardavimo priežastimi tais atvejais, kuomet įmonė buvo vystoma siekiant uždirbti iš kapitalo prieaugio.

Stiprėjanti konkurencija rinkoje nulemia tai, kad ypatingai mažos įmonės nesugeba įsitvirtinti rinkoje ir išnaudojusios turimus finansinius resursus, neturi galimybės užsitikrinti reikiamo finansavimo. Tada vienintele išeitimi lieka verslo pardavimas ir bent jau padarytų investicijų susigrąžinimas.

Verslo pirkėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys įsigyti verslą. Ieškant potencialių verslo pirkėjų, juos galima suskirstyti į dvi stambias grupes:

Strateginiai investuotojai — įsigyja verslą, nes yra suinteresuoti:

• Plėsti savo turimą verslą naujose rinkose;
• Perimti konkurentus ir taip sustiprinti savo pozicijas;
• Išgauti sinergijos efektą iš verslų susijungimo.

Finansiniai investuotojai — siekia akcijų vertės maksimizavimo bei kuo didesnės investicijų grąžos ateityje.

Nuolat stiprėjanti konkurencija, nykstančios ribos tarp skirtingų rinkų ir sparčiai augantys kaštai neretai reikalauja didelių papildomų investicijų, todėl vis dažniau įmonių savininkai pasirenka galimybę parduoti dalį ar visą verslą stipriam strateginiam ar finansiniam investuotojui, nei patys prisiima nemažas papildomas rizikas. Mes tampame partneriais nuo įsigijimo proceso pradžios ir dirbame kartu iki sandorio sudarymo.

Bankroto teigiami ir neigiami aspektai

Rinkos ekonomikos sąlygomis kiekvienas verslas patiria mažesnę ar didesnę riziką. Nė viena bendrovė nėra tikra, kad jos prekės ar paslaugos bus paklausios rinkoje. Todėl vadovai privalo įvertinti riziką bei bankrotą lemiančias priežastis. Tiriant tikėtinas bankroto priežastis, nustatyta, kad labiausiai bendrovės būklę veikia bendrieji ekonominiai veiksniai, sąlygojantys teikiamų paslaugų paklausos pokyčius. Analizuojant vidinius veiksnius, lemiančius įmonių bankrotą, nustatyta, kad bendrovės vadovybė naudoja netinkamą verslo filosofiją bei veiklos strategiją. Vidinių priežasčių, lemiančių bankrotą, eliminavimas yra vadovo prerogatyva, o neefektyvus valdymas taip pat priskirtinas prie bankrotą lemiančių veiksnių. Neišvengiamos klaidos kasdieną ir ateities neprognozavimas daugybę įmonių veda į bankrotą. Lietuvoje nustatant įmonės bankrutavimo galimybes dažniausiai atsižvelgiama tik į vieną faktą — turtas per pus mažesnis už pradelstus įsipareigojimus. Tokiu atveju nuostolius patiria ir skolintojai, ir skolininkai. Tačiau laiku įvertinus bankroto tikimybę ir imantis tam tikrų priemonių, šio proceso galima ir išvengti. Rinkos sąlygomis įmonių bankrotas nėra toks retas reiškinys, todėl nenuostabu, kad jau keletą dešimtmečių ieškoma būdų, kaip nustatyti, kada įmonė artėja prie bankroto ribos.

Bankrotas tarp ekonomistų ir plačiosios visuomenės vertinamas labai skirtingai: dažniausiai ne ekonomistai į bankrotą žiūri kaip į didelę nesėkmę ir vienareikšmiškai blogą dalyką, tuo tarpu ekonomikos mokslų ragavusiems bankrotas tėra tik efektyviai veikiančios ekonomikos ir išteklių paskirstymo pavyzdys — kompanija nesukūrė pakankamai pridėtinės vertės visuomenei, todėl jos veikla turi būti nutraukta, kad jos ištekliais (darbuotojais, kapitalu, turtu) galėtų pradėti naudotis kitos kompanijos, kurios sugebės būti naudingesnės visuomenei. Dėl šios priežasties mažai kuris laisvosios rinkos ekonomistas gali pritarti neefektyvios ūkio šakos subsidijavimui arba beviltiškos įmonės palaikymui.

Ruošiame įvairius projektus veiklos atstatymui bei administruojame, kurie įvertina susidariusią situaciją įmonėje išskiriant finansinius ir verslo rizikos faktorius, kurių identifikavimas padeda išvengti nepageidaujamų pasekmių ar sumažinti jų neigiamą poveikį ateityje.

„Mokėti rizikuoti — nuostabus menas. Tačiau daugelis žmonių šio meno niekada neįvaldo. Jie bijo „nusisegti saugos diržus“ ir „žengti į nežinomybę“. O tiesa yra tokia: kuo toliau nueisi šaka jos priekio link, tuo daugiau rizikuoji nukristi, tačiau sultingiausi vaisiai auga kaip tik šakos priekyje. Todėl vizijos vedami vadovai savo galimybių nepraleidžia. Jie nuolatos bando nauja. Tai yra jų įprotis“.

 (Robin Sharma)